Sveiki mielieji,
...jau kuris laikas teptukas mano rankose bandė man kažką pasakyti. Bet tikriausiai kaip ir daugeliui mūsų: tai mokslai, tai darbas, tai buitis ar paprasčiausia kasdieninė rutina ir bėgimas gyvenimu trukdo stabtelti ir pasiklausyti ką mums sako pabudęs rytas, žydintis žiedas ar ant blakstienos tirpstanti snaigė... Taip ir aš neišgirdau savo teptuko šnabždesio...
Bet šiandien sustojau. Atsiprašiau teptuko, kuris kantriai neprarado vilties gal 15 metų, ir mes abu pradėjom savo nedrąsią kelionę po šilko pasaulį.
Kviečiu stabtelti ir Jus. Su dideliu džiaugsmu dalinamės savo kelionių vingiais ir spalvomis. Mes dar jauni ir nedideli, bet su kiekviena diena stiebiamės į viršų, nes norim, kad čia atrastumėt kažką gražaus, šilto, linksmo, o gal ir tai, ko iki šiol net nežinojot, jog ieškot.
Aš ir mano teptukas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą